Kas padeda imunitetui esant dažnoms infekcijoms? Kaip palaikyti organizmą iš vidaus

Imuninė sistema neveikia atskirai nuo viso organizmo, todėl jos veiksmingumas priklauso nuo daugelio persidengiančių veiksnių. Svarbu mityba, miego trukmė ir kokybė, streso lygis, fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas ir bendra sveikatos būklė. Kai peršalimas kartojasi vėl ir vėl, lengva imti svarstyti, kas imunitetui padeda geriausiai. Tačiau nėra vienos medžiagos ar produkto, kuris per trumpą laiką pakeistų imuninės sistemos veikimą. Kur kas svarbiau – nuolat rūpintis pagrindiniais organizmo poreikiais.

Daugelis žmonių imunitetu susidomi tik tada, kai infekcijos ima kartotis dažniau. Tuomet kyla klausimų: kodėl taip dažnai sergu ir ar galima ką nors padaryti, kad organizmas geriau susidorotų su kasdieniais krūviais?

Verta prisiminti, kad retkarčiais pasitaikančios infekcijos yra natūrali gyvenimo dalis, ypač rudens ir žiemos mėnesiais arba dažnai bendraujant su daug žmonių. Tačiau nerimą gali kelti akivaizdžiai padažnėję susirgimai, sunki ligos eiga arba ilgas laikas, reikalingas visiškai atsigauti. Tokiu atveju verta plačiau pažvelgti ir į gyvenimo būdą, ir į sveikatos būklę.

Kodėl dažnai užsikrečiame infekcijomis? Kas lemia organizmo imunitetą?

Imuninės sistemos veiklai įtakos turi kur kas daugiau nei metų laikas ar kontaktas su sergančiu žmogumi. Pervargimas, miego trūkumas, lėtinis stresas, per mažas energijos kiekis ir vienoda mityba gali bloginti bendrą organizmo būklę. Reikšmės taip pat turi lėtinės ligos, kai kurie vaistai, maistinių medžiagų trūkumas ar intensyvus fizinis krūvis be tinkamo atsigavimo. Todėl dažnas suaugusiųjų infekcijas verta vertinti platesniame kontekste, užuot viską susiaurinus iki klausimo apie vieną maisto papildą.

Žmonės, ieškantys atsakymo į klausimą, kaip sustiprinti organizmo imunitetą, dažnai tikisi greito sprendimo. Tuo tarpu tiksliau būtų galvoti apie tai, kaip palaikyti normalią organizmo veiklą ištisus metus. Tai reiškia, be kita ko, reguliarų maitinimąsi, pakankamą miego kiekį, galimybes atitinkantį fizinį aktyvumą ir laiką atsigauti. Svarbi ir higiena, ypač rankų plovimas ir vengimas liesti veidą tuo metu, kai infekcijų daugėja. Taigi veiksmingi imuniteto palaikymo būdai dažniausiai yra kasdieniai, nuolat kartojami įpročiai, o ne vienkartiniai veiksmai.

Kaip palaikyti imunitetą iš vidaus kasdiene mityba?

Tinkamai sudarytas valgiaraštis aprūpina energija, baltymais, riebalais, vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, kurių reikia viso organizmo veiklai. Mityba imunitetui nebūtinai turi remtis egzotiškais produktais ar griežtomis taisyklėmis. Jos pagrindas turėtų būti įvairovė ir reguliarumas. Verta pasirūpinti, kad racione būtų daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, baltymų šaltinių ir vertingų riebalų.

Ne mažiau svarbi yra ir žarnyno mikrobiota, kuri yra viena iš sudėtingos imuninės sistemos dalių. Jos normaliai veiklai, be kita ko, palanki įvairi mityba, kurioje gausu skaidulų iš daržovių, vaisių, ankštinių augalų ir viso grūdo produktų. Fermentuoti produktai gali dar labiau paįvairinti valgiaraštį.

Kokius produktus verta įtraukti į kasdienį valgiaraštį?

Praktiškiausia patiekalus sudaryti iš kelių skirtingų produktų grupių. Nebūtina kasdien rinktis tų pačių produktų ar sutelkti dėmesį į pavienius „supermaisto“ produktus. Kur kas svarbiau – nuolatinė įvairovė ir visos mitybos kokybė. Į kasdienį meniu verta įtraukti:

• įvairių spalvų daržovių ir vaisių,
• kruopų, avižinių dribsnių ir viso grūdo duonos,
• žuvies, kiaušinių, pieno produktų, mėsos arba ankštinių augalų kaip baltymų šaltinių,
• riešutų, sėklų, branduolių ir augalinių aliejų,
• fermentuotų produktų, jei jie gerai toleruojami.

Toks mitybos modelis padeda gauti daug maistinių medžiagų, reikalingų normaliai fiziologinių procesų eigai. Jei kas nors svarsto, kaip pagerinti imunitetą, turėtų pradėti būtent nuo savo kasdienio valgiaraščio įvertinimo, o ne nuo vieno preparato paieškų.

Vitaminai ir mineralinės medžiagos, svarbūs normaliai organizmo veiklai

Kalbant apie imunitetą, dažnai minimi vitaminas C, vitaminas D, cinkas ir selenas. Kiekviena iš šių medžiagų atlieka tam tikras fiziologines funkcijas, tačiau tai nereiškia, kad padidintas jų vartojimas savaime lems retesnes infekcijas.

Tie, kurie klausia, kokius vitaminus imunitetui rinktis, pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į savo mitybą ir galimą trūkumo riziką. Vitamino C, be kita ko, yra paprikose, petražolių lapuose, uogose ir citrusiniuose vaisiuose, cinko – mėsoje, kiaušiniuose, sėklose ir branduoliuose, o seleno – žuvyje, kiaušiniuose ir kai kuriuose riešutuose. Vitamino D yra mažiau produktų, o pagrindinis natūralus jo šaltinis organizmui yra sintezė odoje veikiant saulės spinduliams.

Kalbant apie kasdienę mitybą, verta prisiminti, kad vitaminai ir mineralinės medžiagos imunitetui neveikia atskirai nuo visos mitybos. Atskiros medžiagos dalyvauja daugelyje fiziologinių procesų, todėl svarbiausia jas reguliariai gauti su įvairiais patiekalais.

Jei mityba nepadengia poreikio arba yra trūkumo rizika, galima rinktis vitaminus ir mineralines medžiagas maisto papildų ar vaistų pavidalu, tačiau geriausia – prieš tai įvertinus tikruosius organizmo poreikius. Nėra vieno universalaus vitamino organizmui stiprinti, kuris tiktų kiekvienam, nepriklausomai nuo mitybos ir sveikatos būklės. Atskiros medžiagos atlieka skirtingas funkcijas, o jų reikšmė priklauso, be kita ko, nuo mitybos, organizmo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis ir individualaus poreikio. Todėl vitaminų imunitetui vartojimas turėtų būti laikomas galimu subalansuoto valgiaraščio papildymu, o ne jo pakaitalu.

Miegas, stresas ir atsigavimas – kodėl jie svarbūs imunitetui?

Miegas yra vienas pagrindinių organizmo atsistatymo procesų. Jo trūkumas gali paveikti savijautą, gebėjimą susikaupti, hormonų pusiausvyrą ir įvairių sistemų, įskaitant imuninę, veiklą. Viena trumpesnė naktis paprastai nėra problema, tačiau nuolat miegant vos kelias valandas krūvis organizmui gali palaipsniui didėti. Todėl tie, kurie ieško, kaip sustiprinti organizmą, turėtų patikrinti ir tai, ar skiria sau pakankamai laiko poilsiui.

Gali padėti panašiu laiku einant miegoti ir keliantis, vakare ribojant ryškią šviesą ir sukuriant ramią aplinką miegamajame.

Ne mažiau svarbus yra lėtinis stresas, ypač kai jis trunka savaites ar mėnesius ir derinasi su atsigavimo stoka. Visiškai pašalinti įtampos iš kasdienio gyvenimo neįmanoma, tačiau galima sumažinti jos poveikį organizmui. Padeda reguliarios pertraukos, judėjimas, buvimas gamtoje, poilsis be ekranų ar paprastos atsipalaidavimo technikos.

Jei atrodo, kad reikia kažko organizmui sustiprinti, geras pirmas žingsnis gali būti būtent dienos ritmo sutvarkymas. Organizmas veikia kur kas geriau, kai aktyvumo laikotarpiai kaitaliojasi su tikru poilsiu.

Judėjimas, skysčiai ir kasdieniai organizmą palaikantys įpročiai

Reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas palankus bendrai sveikatai ir padeda palaikyti kraujotakos sistemos, raumenų bei medžiagų apykaitos būklę. Norint pasinaudoti judėjimo nauda, nebūtina intensyviai sportuoti. Pakankamu pagrindu gali tapti pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiu, plaukimas ar kelis kartus per savaitę atliekami pratimai. Tačiau pervargimo laikotarpiais geriau vengti perkrauti organizmą labai intensyviomis treniruotėmis be tinkamo poilsio.

Kasdienę dienotvarkę verta papildyti ir pakankamu skysčių kiekiu, buvimu gryname ore bei pagrindinėmis higienos taisyklėmis. Geras atspirties taškas – paprasti veiksmai:

• reguliarus skysčių gėrimas visą dieną,
• dažni pasivaikščiojimai ir judėjimas lauke,
• patalpų vėdinimas,
• rankų plovimas grįžus namo ir prieš valgį,
• laiko poilsiui planavimas,
• stimuliatorių ribojimas ir reguliarus maitinimasis.

Tam tikrais atvejais maisto papildai imunitetui gali papildyti mitybą, tačiau jie neturėtų pakeisti įvairios mitybos, pakankamo miego, judėjimo ir atsigavimo. Tabletes imunitetui verta svarstyti pirmiausia tada, kai yra padidėjęs tam tikrų medžiagų poreikis arba sunku jų pakankamai gauti su maistu. Taigi svarbu ne pats papildo vartojimo faktas, o tai, ar jis atitinka tikrąjį organizmo poreikį.

Mažiausiųjų atveju kasdienio organizmo palaikymo pagrindas taip pat yra subalansuota mityba, pakankamas miegas, judėjimas ir reguliari dienotvarkė. Būtent šie veiksniai labiausiai veikia imunitetą. Žinoma, padidėjusios susirgimų rizikos laikotarpiais galima vartoti įvairius preparatus vaikų imunitetui, tačiau papildai turėtų atlikti tik papildomą vaidmenį, o ne būti veiksmų pagrindu. Kadangi vaikų poreikiai skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir raidos, maisto papildus vaiko imunitetui reikia rinktis individualiai, pritaikant juos prie dabartinių vaiko poreikių.

Dažnos infekcijos – kada verta į jas atidžiau pažvelgti?

Ne kiekviena infekcija reiškia, kad su imunitetu vyksta kažkas nerimą keliančio. Tačiau jei susergama išskirtinai dažnai, liga būna sunki, ilgai užsitęsia arba visiškai atsigauti prireikia daugelio savaičių, verta pasitarti su gydytoju.

Ypatingo dėmesio reikia tais atvejais, kai infekcijas lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, netyčinis svorio kritimas, lėtinis silpnumas, ilgai trunkantis karščiavimas ar akivaizdus savijautos pablogėjimas. Tokiais atvejais savarankiškos atsakymo į klausimą, kas padeda imunitetui, paieškos gali tik atitolinti tinkamą diagnostiką.

Taip pat verta prisiminti, kad papildų vartojimas nenustačius trūkumo ne visada duoda papildomos naudos, o kai kurių medžiagų negalima vartoti per dideliais kiekiais. Užuot ieškojus dar vieno preparato, geriau atidžiai įvertinti mitybos kokybę, miego trukmę, streso lygį, fizinį aktyvumą ir atsigavimą. Jei net sutvarkius šiuos dalykus infekcijos ir toliau kartojasi, juo labiau verta kartu su gydytoju nustatyti jų priežastį.

Kasdieniai įpročiai daro didelę įtaką imunitetui – svarbiausia yra subalansuota mityba, pakankamas miegas, reguliarus judėjimas, skysčiai ir atsigavimas. Padidėjusio poreikio laikotarpiais tinkamai parinkti maisto papildai gali papildomai palaikyti organizmą, ypač kai sunku visas reikalingas medžiagas gauti su maistu. Jei infekcijos kartojasi dažnai, ilgai trunka arba būna sunkios, verta pasitarti su gydytoju ir nustatyti jų priežastį. Svarbiausia išlieka nuoseklus rūpinimasis pagrindiniais organizmo poreikiais.