Dwatro®Lip liposominė technologija
Pradėkime nuo pagrindinių dalykų
Nesvarbu, ar kalbame apie gydomąją medžiagą (vaistuose), ar apie maistinę medžiagą (maisto papilduose), kiekviena iš jų turi būti farmacinės formos, kad į organizmą patektų tinkamu būdu, pvz., per burną, parenteraliai ar į akis.
Farmacinė forma, t. y. atitinkamos medžiagos nešėjas, yra, pavyzdžiui, tabletė, kapsulė, sirupas, akių lašai, submikroninė emulsija ir liposomos. Liposomų technologija yra pažanga maistinių medžiagų pristatymo į organizmą srityje, leidžianti efektyviau jas įsisavinti ir panaudoti.
Kas yra liposomos?
Kas yra liposomos ir liposominė technologija?
Liposomos, kitaip nei kitos formos, pavyzdžiui, tabletės ar kapsulės, yra pagamintos iš fosfolipidų – tų pačių komponentų, iš kurių sudarytos žmogaus kūno ląstelės, todėl liposomos yra biologiškai suderinamos su mūsų organizmu, t. y. jos yra saugios.
Liposomos dėl savo unikalios struktūros gali įveikti biologinius barjerus, kurie paprastai riboja tiekiamų maistinių medžiagų įsisavinimą, todėl žymiai pagerina maisto papildų veiksmingumą.
Skaityti daugiau
Liposominės technologijos privalumai maisto papilduose.
Liposomos sudarytos iš tų pačių komponentų (fosfolipidų) kaip ir žmogaus kūno ląstelės, t. y. jos yra biologiškai suderinamos.
Tai reiškia, kad su liposomomis medžiagos į organizmo ląsteles patenka daug veiksmingiau (biologinis prieinamumas didesnis) nei su kitomis formomis, pavyzdžiui, tabletėmis ar kapsulėmis.
Vartojant peroraliniu būdu, labai svarbu, kad liposomos būtų ne tokios mažos, kaip vartojant parenteraliniu būdu, nes virškinimo trakte jos suyra, kol pasiekia reikiamą veikimo vietą4.
Liposomos, vartojamos per burną, gali būti daugiasluoksnės, kad išorinis liposomos sluoksnis galėtų būti suvirškintas virškinimo trakte, taip apsaugant pernešamą medžiagą nuo suirimo ir saugiai pristatant ją į vartojimo vietą.
absorbciją, t. y. į žarnyną5.Tinkamai sukurtos liposomos apsaugo pernešamas medžiagas nuo skilimo virškinimo trakte, todėl ingredientai į organizmo ląsteles patenka daug veiksmingiau.
Rodyti daugiauRodyti mažiau
Dėl tinkamos liposomos struktūros pernešamos medžiagos įsisavinamos daug geriau, todėl daug daugiau sudedamųjų dalių pasiekia veikimo vietą.
Literatūroje rašoma, kad vitaminas C, vartojamas tablečių pavidalu, pasisavinamas maždaug 45 %, o liposominiu pavidalu - dvigubai daugiau, t. y. iš tabletės, kurioje yra 1000 mg vitamino C, į ląsteles patenka apie 450 mg, o iš liposominio pavidalo - apie 900 mg6.
Liposomos ne tik apsaugo pernešamą medžiagą nuo skilimo virškinimo trakte, bet ir apsaugo virškinimo traktą nuo dirginančio tam tikrų medžiagų poveikio.
Liposomos, vartojamos per burną, prasiskverbusios pro virškinimo traktą, iš dalies adsorbuojasi virškinimo trakte, o kartu įsiskverbia į jo ląsteles, o tai yra papildomas liposominės technologijos produktų naudojimo privalumas.
Liposomos pristato medžiagas tiesiai į tam tikras kūno vietas
Dėl biologinio suderinamumo ir panašumo į natūralias ląsteles liposomos gali įveikti biologinius barjerus ir pristatyti maistines medžiagas tiesiai ten, kur jų labiausiai reikia2.
Ši unikali liposomų savybė leidžia gerokai padidinti tiekiamų maistinių medžiagų veiksmingumą.
Kyla klausimas: kodėl ne visos medžiagos gaminamos ir vartojamos liposomų pavidalu?
Papildoma problema yra tinkamo liposomų dydžio kontrolė priklausomai nuo vartojimo būdo, o tai reiškia, kad parenterinio vartojimo atveju turime jas gaminti taip, kad jos būtų mažesnės nei 1 µm dydžio, kad neįvyktų kraujagyslių embolizacija.
Kita vertus, vartojant per burną, liposomos turėtų būti didesnės arba net daugialypės, kad išorinis apvalkalas galėtų būti suvirškintas virškinimo trakte ir saugiai pernešti maistines medžiagas į veikimo vietą.
Mūsų Dwatro®Lip liposominė technologija yra maistinių medžiagų tiekimo ateitis. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, mūsų produktai užtikrina didesnį biologinį prieinamumą ir efektyvumą. Dėl to maistinės medžiagos efektyviau pernešamos per organizmą, todėl geriau panaudojamos ir veiksmingiau veikia 3.
Literatura
(1) Kanásová M and Nesměrák K. Systematic review of liposomes’ characterization methods. Monatshefte fur Chemie (2017) 148: 1581–1593.
(2) Verma NK and Roshan A. Liposomes: A Targeted Drug Delivery System- A Review. Acta Medica Sci. (2015) 2: 65–70.
(3) Tiwari R, Ansari VA, Singh S, Khalid M, and Akhtar J. Liposomes: the novel approach in cosmaceuticals. World J. Pharm. Pharm. Sci. (2015) 4: 1616–1640.
(4) He H, Lu Y, Qi J, Zhu Q, Chen Z, and Wu W. Adapting liposomes for oral drug delivery. Acta Pharm. Sin. B (2018) 9: 36–48.
(5) Alavi M, Karimi N, and Safaei M. Application of various types of liposomes in drug delivery systems. Adv. Pharm. Bull. (2017) 7: 3–9.
(6) Łukawski M, Dałek P, Borowik T, Foryś A, Langner M, Witkiewicz W, et al. New oral liposomal vitamin C formulation: properties and bioavailability. J. Liposome Res. (2020) 30: 227–234.