Akių apsauga dirbant kompiuteriu – įpročiai, mityba ir regą palaikančios medžiagos

Kompiuteris, telefonas ir planšetė šiandien lydi mus didelę dienos dalį. Tačiau pats darbas su ekranu nereiškia, kad akys turi būti nuolat pervargusios. Daug lemia tai, kaip naudojamės prietaisais, kaip įrengta darbo vieta ir ar per dieną leidžiame akims pailsėti. Jei jaučiate nuo kompiuterio pavargusias akis, deginimą, smėlio po vokais pojūtį ar laikinai pablogėjusį matymo aštrumą, pirmiausia verta įvertinti kasdienius įpročius. Ilgas žiūrėjimas iš arti ir retesnis mirksėjimas gali skatinti tokius negalavimus.

Veiksminga akių apsauga dirbant kompiuteriu neapsiriboja vienu produktu ar maisto papildu. Svarbiausia – reguliarios pertraukos, tinkamas atstumas iki monitoriaus, mažiau atspindžių, dažnas mirksėjimas ir gerai paruošta darbo vieta. Svarbi ir įvairi mityba, aprūpinanti medžiagomis, reikalingomis normaliai regos organo veiklai. Tam tikrais atvejais tinkamai parinkti maisto papildai gali papildomai padėti papildyti tam tikrų maistinių medžiagų kiekį, tačiau jie turėtų būti platesnio požiūrio į akių priežiūrą dalis. Todėl rūpinimąsi rega verta laikyti kasdienių veiksmų visuma, o ne reakcija tik tada, kai atsiranda diskomfortas.

Kodėl akys pavargsta dirbant kompiuteriu?

Intensyviai susikaupę prie ekrano mirksime rečiau nei įprastai. Vokai paskirsto ašarų plėvelę akies paviršiuje, todėl sumažėjęs mirksėjimo dažnis gali skatinti sausumą, deginimą ir sudirginimo pojūtį. American Academy of Ophthalmology nurodo, kad žiūrint į ekraną mirksėjimo dažnis gali akivaizdžiai sumažėti. Sausos akys nuo kompiuterio – dažnas reiškinys, kuris gali pasireikšti jau po kelių valandų intensyvaus darbo.

Akių sudirginimą gali skatinti, be kita ko, atspindžiai, per ryškus ekranas, netinkamas atstumas iki monitoriaus, sausas oras ar daugelį valandų trunkantis žvilgsnio fokusavimas iš arti. Akių nuovargis nuo ekrano gali pasireikšti, be kita ko, sausumu, neryškiu matymu, ašarojimu ar galvos skausmu. Tokie negalavimai paprastai būna laikini ir nereiškia, kad kompiuterio skleidžiama šviesa ilgam pažeidžia akis.

Kaip apsaugoti akis dirbant kompiuteriu? Svarbiausi kasdieniai įpročiai

Svarstote, kaip apsaugoti akis nuo kompiuterio dirbant daugelį valandų? Pradėkite nuo to, kad sutrumpintumėte laiką, kurį žvilgsnis nepertraukiamai sutelktas į vieną atstumą. Kas kurį laiką atitraukite akis nuo monitoriaus ir pažvelkite į tolimesnį tašką. Taip pat verta sąmoningai mirksėti, ypač rašant, skaitant ilgą dokumentą ar atliekant daug susikaupimo reikalaujančią užduotį.

Labai svarbi ir darbo vieta. Monitorius turėtų būti maždaug ištiestos rankos atstumu, o geriausia jį pastatyti taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn. Padeda sumažinti šviesos atspindžius ekrane ir pritaikyti jo ryškumą prie aplinkos. Jei svarstote, kaip rūpintis akimis dirbant kompiuteriu, atkreipkite dėmesį ir į patalpos drėgmę bei kondicionieriaus oro srauto kryptį. Sausas oras gali sustiprinti akių diskomfortą.

Pertraukos nuo ekrano, mirksėjimas ir tinkama monitoriaus padėtis

Tinkama regos higiena nereikalauja sudėtingų procedūrų. Kur kas svarbiau reguliariai laikytis kelių paprastų įpročių. Galite nusistatyti taisyklę, kad dirbdami:

• kas kurį laiką žiūrite į tolimą tašką, o ne į ekraną,
• sąmoningai keletą kartų visiškai sumirksite,
• nestatote monitoriaus per arti veido,
• ribojate atspindžius ir per stiprią šviesą,
• darote trumpas pertraukas nuo darbo iš arti,
• pasirūpinate patogia patalpos temperatūra ir drėgme.

Jei norite žinoti, kaip rūpintis akimis dirbant kompiuteriu, pradėkite būtent nuo tokių pokyčių. Jiems nereikia specialios įrangos, o jie padeda sumažinti nuolatinį regos krūvį. Populiari taisyklė 20-20-20 siūlo maždaug kas 20 minučių apie 20 sekundžių žiūrėti į objektą, esantį maždaug 20 pėdų, t. y. apie 6 metrų, atstumu.

Mityba regai – ką verta valgyti, kai daug laiko praleidžiame prie ekrano?

Kasdieniai įpročiai prie stalo – tai viena akių priežiūros dalis, o kita – tinkama mityba. Gerai sudaryta mityba regai turėtų būti tiesiog įvairi ir aprūpinti medžiagomis, būtinomis normaliai viso organizmo veiklai. Nėra vieno produkto, kuris neutralizuotų daugybę valandų žiūrėjimo į ekraną. Tačiau verta reguliariai valgyti daržovių, vaisių, žuvies, kiaušinių, viso grūdo produktų, riešutų, sėklų ir sveikųjų riebalų.

Svarstote, ką valgyti, kad gerai matytumėte? Geras pasirinkimas, be kita ko, yra žalios lapinės daržovės, geltonos ir oranžinės daržovės, kiaušiniai bei jūrinės žuvys. Tokie produktai, be kita ko, suteikia karotenoidų, vitaminų ir riebalų rūgščių. Užuot kūrus valgiaraštį aplink vieną medžiagą, geriau pasirūpinti įvairove, nes organizmui vienu metu reikia daugybės maistinių medžiagų.

Liuteinas, vitaminas A ir kitos normaliam matymui svarbios medžiagos

Kalbant apie regą, dažnai minimas liuteinas ir zeaksantinas. Kaip liuteinas veikia akis? Kartu su zeaksantinu jis kaupiasi geltonojoje dėmėje – tinklainės srityje, atsakingoje už aštrų centrinį matymą. Abu karotenoidai padeda filtruoti dalį trumpųjų bangų šviesos ir dalyvauja saugant akies ląsteles nuo oksidacinio streso. Todėl maisto papildai su antioksidantais, kurių sudėtyje, be kita ko, yra liuteino ar zeaksantino, gali būti svarstomi kaip mitybos papildymas, jei šių medžiagų sunku pakankamai gauti su maistu. Liuteino daugiausia randama žaliose lapinėse daržovėse, pavyzdžiui, špinatuose ir lapiniuose kopūstuose, o geri zeaksantino šaltiniai, be kita ko, yra kukurūzai, geltonosios paprikos ir kiaušinių tryniai.

Kaip vitaminas A veikia regą? Jis reikalingas normaliai tinklainės veiklai ir dalyvauja procesuose, leidžiančiuose matyti, ypač esant silpnesniam apšvietimui. Šio regai svarbaus vitamino šaltiniai, be kita ko, yra kiaušiniai, pieno produktai ir subproduktai, be to, organizmas gali jį gaminti iš beta karoteno, esančio morkose, moliūguose, batatuose ar žaliose daržovėse. Į mitybą verta įtraukti ir omega-3 riebalų rūgščių, kurių geras šaltinis yra riebios jūrinės žuvys, pavyzdžiui, lašiša, skumbrė ar sardinės. Jos yra svarbi subalansuoto valgiaraščio dalis, tačiau jų papildų nereikėtų laikyti universalia priemone nuo akių sausumo ar nuovargio.

Visas šias regą palaikančias medžiagas geriausia laikyti subalansuotos mitybos dalimi. Jei dėl įvairių priežasčių jų sunku pakankamai gauti su maistu, galima svarstyti papildyti valgiaraštį tam tikrais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis maisto papildų pavidalu.

Pavargusios ir sausos akys nuo kompiuterio – kada verta pasitarti su specialistu?

Jei diskomfortas atsiranda daugiausia po intensyvios dienos prie monitoriaus ir praeina pailsėjus, pirmiausia verta pagerinti darbo sąlygas ir dažniau daryti pertraukas. Tam tikrais atvejais maisto papildai akims gali papildyti mitybą, jei reikia gauti konkrečių medžiagų, tačiau jie nepakeičia tinkamų įpročių ar gydytojo oftalmologo konsultacijos.

Apsilankyti pas specialistą ypač svarbu, kai negalavimai išlieka nepaisant poilsio, reguliariai kartojasi arba juos lydi akivaizdus regos pablogėjimas, skausmas ar stiprus akies paraudimas. Pasikartojantis sausumas taip pat gali turėti kitų priežasčių nei vien kompiuterio naudojimas, todėl ne visada pakanka sutrumpinti prie ekrano praleidžiamą laiką.

Kasdienė akių apsauga dirbant kompiuteriu turėtų prasidėti nuo paprastų, reguliariai kartojamų įpročių. Darykite pertraukas, žiūrėkite į tolį, nepamirškite mirksėti, pasirūpinkite monitoriaus padėtimi ir įvairia mityba. Maisto papildai gali būti konkretiems poreikiams pritaikytas priedas, tačiau jie nepakeis darbo ergonomikos ir poilsio akims. O jei diskomfortas išlieka ar atsiranda nerimą keliančių simptomų, geriausia pasitarti su gydytoju oftalmologu.